Svirplių auginimas namuose: priežiūros vadovas

Pirmiausia nuspręskite, kam auginsite svirplius

Namų kolonija gali būti skirta vabzdžių elgsenai stebėti, gyvūnų pašarui arba veisimui. Šie tikslai atrodo panašūs, tačiau lemia skirtingą tankį, amžiaus grupes ir priežiūros ritmą. Stebėjimui pakanka kelių dešimčių individų ir svarbu matomumas. Pašarui reikia žinoti, kokio dydžio svirplius gali saugiai ėsti konkretus gyvūnas, o veisimui tenka atskirti kiaušinių dėjimą ir nimfų auginimą. Jei dar neturite patirties, pirmą ciklą laikykite bandymu, o ne nepertraukiamu pašaro fabriku.

Dažniausiai auginamas naminis svirplys Acheta domesticus. Suaugėlį galima atpažinti iš gelsvai rusvos spalvos ir trijų tamsesnių skersinių juostų galvos srityje. University of Florida IFAS nurodo, kad suaugę individai paprastai būna apie 16–21 mm ilgio. Pirkdami prašykite tiekėjo nurodyti rūšį ir amžiaus grupę. Lauke sugauti vabzdžiai netinka pradinei kontroliuojamai kolonijai: nežinoma jų rūšis, galimi pesticidų likučiai, parazitai ir ligos.

Nuspręskite ir tai, kur stovės dėžė. Suaugę patinai čirpia, todėl miegamasis ar darbo vieta, kur reikia tylos, dažnai netinka. Vieta turi būti be tiesioginės saulės, skersvėjo ir smalsių vaikų ar gyvūnų prieigos. Net jei naminiai svirpliai daugelyje patalpų ilgai neišgyvena, pabėgę patinai gali kelias naktis slėptis ir čirpti. Dviguba apsauga – sandarus dangtis ir visa dėžė lentynoje ar didesniame padėkle – yra paprastesnė už vabzdžių gaudymą kambaryje.

Įrenkite sausą, vėdinamą ir nuo pabėgimo apsaugotą dėžę

Praktiškiausia yra aukštesnė plastikinė dėžė lygiomis sienelėmis. Dangtyje ir viršutinėse šonų dalyse išpjautas angas uždenkite smulkiu metaliniu arba karščiui atspariu sintetiniu tinkleliu. Kelios didelės tinklinės zonos paprastai vėdina geriau nei daug mažų skylučių. Tinklas turi būti pritvirtintas be tarpų ir aštrių kraštų. Viduje vertikaliai sustatyti švarūs kartono dėklai padidina naudingą paviršių, suteikia tamsesnių slėptuvių ir padeda sumažinti nuolatinį kontaktą tarp individų.

Suaugusiems naminiams svirpliams mokslinėje gerovės apžvalgoje rekomenduojamas maždaug 27–29 °C intervalas, o jaunikliams gali būti tinkama šiltesnė zona. Tai nėra nurodymas visą dėžę nuolat laikyti vienodos temperatūros. Šildykite tik dalį indo iš išorės, naudokite termostatą ir matuoklį svirplių aukštyje. Taip vabzdžiai gali pasitraukti į vėsesnę vietą. Šildymo kilimėlio nedėkite dėžės viduje, o lempos nelaikykite taip arti plastiko ar kartono, kad kiltų perkaitimo ir gaisro pavojus.

Temperatūros didinimas nėra universalus būdas pagreitinti augimą. Tyrime, kuriame lygintos 25, 30 ir 35 °C sąlygos, temperatūra veikė augimą bei išgyvenamumą, o 30 °C grupės išgyvenamumas buvo kiek mažesnis nei 25 °C. Todėl svarbiau stabili ir stebima šilta zona nei vienas maksimalus skaičius. Jei termometras rodo tinkamą temperatūrą, bet svirpliai nuolat telkiasi tik viename kampe, patikrinkite realų gradientą, oro judėjimą ir šildytuvo paviršiaus temperatūrą.

Gyvenamosios dėžės nelaikykite drėgnu terariumu. Drėgnas visas dugnas, kondensatas ant sienelių ir šlapias kartonas sudaro sąlygas pelėsiams bei bakterijoms. Kiaušiniams drėgmė būtina, bet ji pateikiama atskirame negiliame indelyje su durpių ar kokoso pluošto substratu. Tokį indelį galima išimti inkubacijai, o pagrindinė kolonija lieka sausa.

Pašarą ir vandenį pateikite taip, kad jie neterštų kolonijos

Svirpliai yra visaėdžiai, tačiau atsitiktinės virtuvės atliekos nesudaro pastovaus raciono. Pagrindui rinkitės patikimo gamintojo visavertį svirpliams ar vabzdžiams skirtą sausą pašarą. Kai kuriuose tyrimuose naudotas paukščių ar laboratorinių gyvūnų pašaras, bet tai neįrodo, kad kiekvienas tokios paskirties produktas tinka jūsų augintiniui ar žmonių maisto grandinei. Pašaro sudėtis svarbi ir pačiai kolonijai: badavimas ar maisto medžiagų stoka gali didinti kanibalizmą ir silpninti vabzdžius.

Šviežius augalinius priedus duokite mažomis porcijomis: ploną morkos, moliūgo ar tamsiai žalio lapo gabalėlį. Nevertinkite jų kaip vienintelio vandens šaltinio ar viso raciono. Likusius drėgnus gabalėlius išimkite tą pačią dieną, ypač šiltoje dėžėje. Citrusai, labai sūrus, prieskoniais pagardintas, supelijęs ar pesticidais galėjęs būti užterštas maistas netinka. Jei svirpliai skirti augintiniui, vadinamąjį gut-loading racioną ir papildų naudojimą derinkite su veterinaru, nes poreikiai priklauso nuo gyvūno rūšies.

Atviras vandens dubenėlis yra rizikingas: maži svirpliai skęsta, o apverstas indas sudrėkina kartoną ir išmatas. Saugiau naudoti vabzdžiams skirtą vandens gelį arba nedidelę girdyklą su akyta medžiaga, kurios svirpliai negali praryti ir kurioje negali paskęsti. Vandens vietą laikykite toliau nuo pašaro bei kiaušinių substrato, kasdien pašalinkite užterštumą. Kempinė nėra amžina – šilta drėgna medžiaga greitai tampa mikrobų rezervuaru, todėl ją reikia dažnai keisti arba rinktis lengviau plaunamą sprendimą.

Kvapas dažniausiai reiškia ne tai, kad svirpliai savaime smirda, o kad kaupiasi drėgnos atliekos, žuvę vabzdžiai ar gendantis maistas. Kasdien išimkite gaišenas ir drėgnus likučius. Sausas išmatas periodiškai išsijokite ar pašalinkite perkeldami slėptuves į švarią dėžę. Naują grupę verta laikyti atskirai nuo senos, o įrankių tarp kolonijų nekeisti jų nenuplovus. Staigus gaišimas yra signalas nestiprinti kolonijos naujais individais, kol priežastis neaiški.

Veisimui atskirkite kiaušinius nuo pagrindinės kolonijos

Suaugusi patelė atpažįstama iš ilgos tiesios kiaušdėtės pilvelio gale. Kai kolonijoje atsiranda sparnuotų suaugėlių, įdėkite negilų indelį su drėgnu, bet nevarvančiu kokoso pluoštu ar durpėmis. Paviršius turi būti lygus ir lengvai pasiekiamas. Kad suaugę svirpliai neiškapstytų ar nesuėstų kiaušinių, ant indelio galima uždėti tinklelį, per kurį patelė pasiekia substratą kiaušdėte.

Po kelių dienų indelį perkelkite į atskirą ventiliuojamą inkubavimo dėžę. Substratas turi išlikti tolygiai drėgnas, bet ne permirkęs. University of Florida IFAS patvirtina, kad kiaušiniai dedami į drėgną substratą, pavyzdžiui, smėlį ar durpes. Naujesniame tyrime A. domesticus kiaušinių geras perėjimas gautas ties maždaug 30 °C ir 65–75 % santykine oro drėgme, tačiau tai laboratorinis inkubavimo režimas, o ne priežastis taip drėkinti visą suaugėlių dėžę.

Šiltesnėmis sąlygomis vystymasis greitėja, tačiau namuose skaičiai svyruoja dėl temperatūros, pašaro, veislinės linijos ir tankio. UF/IFAS nurodo maždaug 2–3 mėnesių visą ciklą 26,7–32,2 °C aplinkoje. Kitame laboratoriniame protokole nuo pirmos nimfos stadijos iki suaugėlio prie 30 °C nurodyta apie 45 dienas. Todėl kalendorių naudokite kaip orientyrą, o stadiją vertinkite pagal dydį, sparnus ir patelių kiaušdėtes.

Išsiritusios nimfos yra labai mažos ir lengvai pabėga per suaugėliams tinkamą tinklelį. Joms paruoškite smulkesnio tinklelio indą, seklias maisto vietas ir saugų drėgmės šaltinį. Nemaišykite labai skirtingo dydžio grupių – taip mažėja konkurencija ir kanibalizmo rizika. Jei nimfų atsirado daugiau, nei galite tinkamai prižiūrėti ar sunaudoti, nemažinkite gerovės didindami tankį; planuokite mažesnę kitą vadą.

Trumpa kasdienė apskaita apsaugo nuo staigių problemų

Penkios minutės tuo pačiu paros metu dažnai vertingesnės už retą generalinį valymą. Pažiūrėkite, ar veikia šildymas ir termostatas, ar nėra kondensato, ar vandens vieta švari, ar nepalikta gendančio maisto. Suskaičiuoti kiekvieno vabzdžio nereikia, tačiau užrašykite neįprastai daug gaišenų, vangumą, lipimą į vieną kampą, pelėsį, erkutes ir kvapo pokytį. Taip matysite, kas pasikeitė prieš kolonijai nusilpstant.

Kas savaitę patikrinkite dangčio siūles, tinklelio tvirtinimą, šildymo kabelius ir kartono būklę. Neplaukite visko tuo pačiu metu palikdami vabzdžius be slėptuvių; pirmiausia paruoškite švarią dėžę ar dalį naujų dėklų, tada perkelkite grupes. Valiklius naudokite tik pagal gamintojo paskirtį, po plovimo paviršius gerai nuskalaukite ir visiškai išdžiovinkite. Aerozoliai, kvapiosios priemonės ir insekticidai šalia kolonijos gali būti pavojingi.

Veskite paprastą žurnalą: data, mažiausia ir didžiausia temperatūra, apytikris amžiaus tarpsnis, duotas pašaras, gaišenų pokytis ir atliktas valymas. Jei kolonija skirta augintiniui, atskirai žymėkite, kada svirpliai nupirkti ir kuo šerti prieš sušeriant. Toks atsekamumas nepadaro namų kolonijos komercine, tačiau padeda laiku pastebėti, kad problema prasidėjo pakeitus pašarą, šildytuvą ar vandens pateikimo būdą.

Problemas spręskite pagal priežastį, o ne vien didindami šilumą

Pelėsis beveik visada reikalauja pašalinti drėgmės šaltinį: išmesti pažeistą pašarą ir kartoną, pagerinti ventiliaciją, sumažinti šviežio maisto porcijas ir patikrinti girdyklą. Vien nuvalyti matomą dėmę nepakanka. Jei pelėsis išplitęs, saugiau vabzdžius perkelti į švarią paruoštą dėžę, o užterštą inventorių išplauti ir išdžiovinti. Kiaušinių substrato drėgmė turi likti atskira nuo kolonijos mikroklimato.

Kanibalizmas, nugraužtos galūnės ar staigus mažųjų nykimas gali reikšti per didelį tankį, pašaro ar vandens trūkumą, nesubalansuotą racioną ir per mažai slėptuvių. Tyrėjai pabrėžia, kad kanibalizmas gali didinti patogenų perdavimo riziką, nes pažeidžiamas vabzdžio kūno paviršius. Praktiškas atsakas – atskirti dydžio grupes, pridėti švarių vertikalių slėptuvių, užtikrinti nuolatinį tinkamą pašarą bei vandenį ir sumažinti individų skaičių, o ne tiesiog įberti daugiau atsitiktinio maisto.

Staigi gausi žūtis, koordinacijos praradimas, deformacijos ar greitai plintanti neįprasta būsena gali būti susijusi su perkaitimu, užterštu pašaru, cheminėmis medžiagomis arba infekcija. Nepardavinėkite ir neduokite tokios grupės gyvūnui. Izoliuokite dėžę, patikrinkite temperatūros istoriją ir naujausius pakeitimus. Jei svirpliai skirti vertingam ar jautriam augintiniui, dėl tolesnio pašaro bei augintinio stebėjimo kreipkitės į egzotinių gyvūnų veterinarą.

Žmonių maistui skirti svirpliai yra visai kita rizikos ir teisės sritis. VMVT naminius svirplius nurodo kaip naujo maisto pavyzdį, o ES leidimai apima konkrečias autorizuotas, kontroliuojamai pagamintas formas ir ženklinimą. Reglamente taip pat numatytas perspėjimas dėl galimų alerginių reakcijų žmonėms, alergiškiems vėžiagyviams, moliuskams ar dulkių erkėms. Todėl namuose augintos kolonijos nevalgykite ir neparduokite remdamiesi vien bendru internetiniu vadovu. Komercinei veiklai iš anksto kreipkitės į VMVT ir tikrinkite aktualų ES autorizuotų naujų maisto produktų sąrašą.

Dažniausi klausimai

Atsakymai skirti nedidelei naminių svirplių Acheta domesticus kolonijai, laikomai stebėjimui arba augintinių pašarui.